Su nerimu laukiama pošventinė "sveikatingumo" kelionė daugelius gązdino savo procedūromis... Pirmą dieną į pėsčiųjų žygį po Aukštadvario regioninio parko apylinkes stojo 38 Prelegentai keliautojai, kurie be didesnio vargo persirito per 20 kilometrų trasą nuostabaus oro bei įstabaus grožio prieglobstyje... Pamatyta Velnio duobė, įdomūs Škilietų ežerėliai, Pamiškės piliakalnis, Ąžuolų giraitė, Kunigaikščių kalnas, Mergiškių kalkakmenis, aukščiausia Dzūkijos vieta - Gedanonių kalnas, Veršiuko ežeras, Gelionių kalva, Antaveršio duobė, Čigonės kryžius... Apie įspūdžius trumpai - NUOSTABIBYBĖ!!! ;) Vakarop stvėrėm laisvumą kaimo turizmo sodyboje... Turistinės grikių košės gardumas, pirties relaksas, bendravimo laisvumas nusitęsė giliai į naktį... Nudusę pasiskirstėme kas į lovas, kas ant grindų, kas į palapinę...

Antroji diena prasidėjo nemažiau nuostabiai. Iš miegamų vietų visus jaunatviškai patinusius išvertė garuojanti gardi šeimininkės pagaminta kopūstienė su kauliukais... Nerealu!!! Lauke vyko staigus ir galingas žiemos įsiveržimas su stipriais sniego grūties protrūkiais... Pasistiprinę, susirinkę savo mantą, brisdami per sniego klodus, pirmiausia šturmavome autobusą. Lėtai pajudėjome Strėvos link, kur mūsų laukė dar vienas stebuklas - turistinis maršrutas "Žaliasis kelias", kuris iškart tapo "Baltasis kelias"... 34 Prelegentai keliautojai su džiaugsmu nėrė į sniegu verčiamo miško glėbį. 7,5 kilometrų trasoje mus pasitiko ir lydėjo objektai - Velnio duobės sesutė Strėvos įgriuva su beveik nuskendusia karčiama, Drabužininkų pilkapiai, Spindžiaus ir Spindžiuko ežerai, Strėvos upė... Galingas žiemos siautulys, pasakiško grožio miško svaigulys, Prelegentų kompanijos linksmas šurmulys nematomai greitai mus atvedė prie autobuso, kuris lyg pasakų namas priglaudė visus keliautojus... Ir visa tai truko trumpai, kaip kalėdinė pasaka... Retenybė, kai visi Dievai taip "nešiojo" mus ant savo rankų... Valio Šaunuoliams Prelegentams ir iki kitų kelionių!!! ;)

Už nuotraukas ačiū Andriui

Už nuotraukas ačiū Gražvydui

Už nuotraukas ačiū Giedriui