Aguona
Aguona (lot. Papaver, vok. Mohn) – aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalų gentis. Priklauso žoliniai augalai su pientakiais, išskiriančiais baltas, greitai tirštėjančias sultis. Žiedai išauga pavieniai ant ilgų žiedkočių. Vainiklapiai dideli, balti, rausvi, raudoni, violetiniai. Vaisius - dėžutė, atsidaranti skylutėmis, pro kurias išbyra smulkios sėklos. Gentyje yra apie 90-120 rūšių. Lietuvoje auga šios rūšys: Smiltyninė aguona (Papaver argemone) Dirvinė aguona (Papaver dubium) Rytinė aguona (Papaver orientale) Aguona birulė (Papaver rhoeas) Daržinė aguona (Papaver somniferum) Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Vėdrynažiedžiai ( Ranunculidae) Šeima: Aguoniniai ( Papaveraceae) Gentis: Aguona ( Papaver)
subfolders: 1
 
Archyvas
subfolders: 8
 
Augalai
subfolders: 1 and albums: 4
 
Augalų dalys
subfolders: 7
 
Avietė
Avietė (Rubus subgen. Idaeobatus) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gervuogių (Rubus) pogentė. Tai statūs krūmai su nevienodai gausiai dygliuotais, šeriuotais arba liaukingais stiebais.Lapai dažniausiai trilapiai arba plunksniški. Prinokę vaisiai lengvai atsisikiria nuo žiedsosčio. Lietuvoje auga šios rūšys: Paprastoji avietė (Rubus idaeus). Pav. Raudondyglė avietė (Rubus phoenicolasius) Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Erškėčiažiedžiai ( Rosidae) Šeima: Erškėtiniai ( Rosaceae) Gentis: Gervuogė ( Rubus) Pogentė: Avietė (Rubus subgen. Idaeobatus)
albums: 8
 
Darželinis jazminas
Darželinis jazminas (lot. Philadelphus coronarius, angl. Sweet Mock-orange, vok. blasser Pfeifenstrauch) – hortenzijinių (Hydrangeaceae) šeimos dekoratyvinis augalas. Pavadinimas kildinamas iš graikų k. žodžio phileo – myliu, ir adelphos – brolis; ūgliai po 2 glaudžiai vienas priešais kitą auga. Krūmas iki 3 m. aukščio, šakos gausios, stačios, jų žievė rausvai ruda, lupasi plonais lakšteliais. Lapai kiaušininški, viršutinė pusė plika, apatinė – su plaukelių kuokštais gyslų kampuose. Žiedai po 5-9 kekėse, labai kvapūs. Žydi birželio mėn. Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Erškėčiažiedžiai ( Rosidae) Šeima: Hortenzijiniai ( Hydrangeaceae) Gentis: Jazminas ( Philadelphus) Rūšis: Darželinis jazminas ( Philadelphus coronarius)
subfolders: 1
 
Daržinė žliūgė
DARŽINĖ ŽLIŪGĖ (Stellaria media), gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos vienametis arba dvimetis augalas. 10-30 cm aukščio. Stiebas apvalus, gulsčias arba kylantis, viename šone su išilgine plaukelių eile. Šaknis liemeninė, šakota. Lapai priešiniai, kiaušiniški, trumpai nusmailėjusiomis viršūnėmis. Apatiniai lapai kotuoti, o viršutiniai bekočiai. Žiedai smulkūs, sukrauti skydeliuose. Vainiklapiai balti, beveik iki pat pamato perskelti į dvi dalis, trumpesni už taurelę. Žydi IV-X mėn. Vaisius - pailgai kiaušiniška, daugiasėklė dėžutė. Įkyri laukų ir daržų piktžolė. Medinga. Karalystė Augalai Plantae Skyrius Magnolijūnai Magnoliophyta Klasė Magnolijainiai Magnoliopsida Eilė Gvazdikiečiai Caryophyllales Šeima Gvazdikiniai Caryophyllaceae Gentis Žliūgė Stellaria Rūšis Daržinė žliūgė Stellaria media (L.) Vill.
subfolders: 2 and albums: 1
 
Daržovės
subfolders: 15
 
Dilgėlė
albums: 2
 
Dobilas
subfolders: 1 and albums: 2
 
Medžiai ir krūmai
subfolders: 3
 
Paprastoji žemuogė
Paprastoji žemuogė (lot. Fragaria vesca, angl. Woodland Strawberry, vok. Wald-Erdbeere) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, žemuogių (Fragaria) genties rūšis. Paplitusi visame Šiaurės pusrutulyje. Auga miškuose, proskynose, pašlaitėse. Neretai auginamos ir soduose. Iš paprastosios žemuogės išvestos braškės (Fragaria x ananassa). Paprastosios žemuogės žiedai balti, lapai be plaukelių. Žydi gegužę, vasaros pirmoje pusėje. Vasarą veda nedideles, kvapnias, raudonas uogas. Jos naudojamos kulinarijoje. Paprastosios žemuogės lapai, uogos ir žiedai naudojami žolelių arbatų gamybai.Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Erškėčiažiedžiai ( Rosidae) Šeima: Erškėtiniai ( Rosaceae) Gentis: Žemuogė ( Fragaria) Rūšis: Paprastoji žemuogė ( Fragaria vesca)
albums: 7
 
Ramunė
Ramunė (lot. Matricaria, vok. Kamille, angl. Cudweed) – astrinių augalų gentis. Vienmetis žolinis augalas. Stiebas stačias arba gulsčias, dažniausiai šakotas. Lapai bekočiai, plunksniškai susiskaldę. Žiedynas – nedidelis ilgakotis graižas, žiedas baltas Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Astražiedžiai ( Asteridae) Šeima: Astriniai ( Asteraceae) Gentis: Ramunė ( Matricaria)
albums: 2
 
Serbentas
Serbentas (lot. Ribes, vok. Johannisbeeren) – monotipinės agrastinių (Grossulariaceae) šeimos daugiamečių uogakrūmių gentis, paplitusi Šiaurės pusrutulio šaltojo ir vidutinio klimato juostose, taip pat Vidurio ir Pietų Amerikos kalnuose. Genčiai priklauso žemi arba vidutinio aukščio krūmai (1-2 m), lygiomis ir dygliuotomis šakomis. Lapai pražanginiai, skiautėti. Žiedai smulkūs, susitelkę į kekes, vaisiai – raudonos, juodos, gelsvos sultingos uogos su keliomis arba daug sėklų, augančios kekėmis. Uogos viršuje – apyžiedžio liekanos. Serbentai auginami soduose, taip pat auga drėgnuose miškuose, upių ir ežerų pakraščiuose. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais. Uogos prinoksta liepos – rugpjūčio mėnesiais. Lietuvoje savaime auga 3 rūšys ir dar kelios auginamos. Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Erškėčiažiedžiai ( Rosidae) Šeima: Agrastiniai ( Grossulariaceae) Gentis: Serbentas ( Ribes)
subfolders: 2 and albums: 1
 
Svėrė
Raphanus raphanistrum angl. wild radish. Šakota, šiurkščiai plaukuota piktžolė, geltonais žiedais. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Mėgsta rūgštokas dirvas. Auga laukuose, pakelėse, dykvietėse, vasarojuje. Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Dilenijažiedžiai ( Dilleniidae) Šeima: Bastutiniai ( Brassicaceae)
subfolders: 2 and albums: 7
 
Valgomasis svogūnas
Valgomasis svogūnas (lot. Allium cepa, angl. Onion, vok. Zwiebel, rus. – Лук) – česnakinių (Alliaceae) šeimos augalas. Prieskoninė daržovė. Lapai tuščiaviduriai, užauga iki 30-40 cm. Požeminiai augalo gumbai, taip pat vadinami svogūnais, – apvalūs arba pailgi, padengti kelių sluoksnių odele (lukštais). Anksčiau buvo priskiriamas lelijinių šeimai. Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Lelijainiai ( Liliopsida) Poklasis: Lelijažiedžiai ( Liliidae) Šeima: Česnakiniai ( Alliaceae) Gentis: Česnakas ( Allium) Rūšis: Valgomasis svogūnas ( Allium cepa)
albums: 1
 
Vienametė paprika
Vienametė paprika (Capsicum annuum). Jai priklauso tiek saldžiosios paprikos, tiek aštrūs jalapeno pipirai, čiltepinai. Auginama Lietuvoje. Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Notreliažiedžiai ( Lamiidae) Šeima: Bulviniai ( Solanaceae) Gentis: Paprika ( Capsicum)
subfolders: 1
 
Žibuoklė
Žibuoklė (lot. Hepatica) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalų gentis. Lietuvoje vienintelė rūšis – triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis). Karpatuose auga dar viena šios genties rūšis - transilvaninė žibuoklė (Hepatica transsilvanica). Taip pat yra daug išvestinių rūšių. Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Vėdrynažiedžiai ( Ranunculidae) Šeima: Vėdryniniai ( Ranunculaceae) Gentis: Žibuoklė ( Hepatica)
subfolders: 1
 
Žiedinis kopūstas
Brassica deracea var. botrytis
albums: 4
 
didžioji ugniažolė

Ugniažolė (lot. Chelidonium) – aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalų gentis, kurioje yra vienintelė Lietuvoje auganti rūšis – didžioji ugniažolė (lot. Chelidonium majus).
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Vėdrynažiedžiai
( Ranunculidae)
Šeima: Aguoniniai
( Papaveraceae)
Gentis: Ugniažolė
( Chelidonium)

Album was created 7 years ago and modified 6 years 11 months ago
    • No comments
    • 0 views
    • 0 visitors
    • 15 files
 
makro
Album was created 6 years 7 months ago and modified 6 years 7 months ago
    • No comments
    • 0 views
    • 0 visitors
    • 37 files
 
paprastasis erškėtis

Botaninis augalo pavadinimas: Paprastasis erškėtis – Rosa canina L.
Šeima: Erškėtiniai - Rosaceae Juss.
Liaudiški pavadinimai: arškėtys, erškėčiakrūmis, erškėtys, erškėtrožė, erškožė, radasta, radastas, rožė, šunrožė, šipšingė, vilkbukis, vilkdagis
Aprašymas. Paprastasis erškėtis – daugiametis 2-3 m aukščio dygliuotas krūmas. Lapai sudėtiniai, neporiškai plunksniški, sudaryti iš 5-9 lapelių. Lapeliai pailgai kiaušiniški. Žiedai balti arba rožiniai, pavieniai ar po 3-5 susitelkę į skydiškus žiedynus. Žydi birželio-liepos mėn. Vaisiai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn. Vaisius – netikra raudona uoga (erškėtuogė), kurios viduje tikrieji vaisiai – riešutėliai (sėklos).
Paplitimas. Dažnas visoje Lietuvoje, savaime auga pamiškėse, šlaituose, krūmuose, kaip dekoratyvinis augalas auginamas sodybose, parkuose, sodinamos gyvatvorės. Lietuvoje auga daugiau kaip 20 Rosa L. genties rūšių. Vaistinei žaliavai be paprastojo erškėčio dar svarbūs raukšlėtalapis (Rosa rugosa Thunb.) ir miškinis (Rosa cinnamomea L.) erškėčiai.
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Erškėtiniai
( Rosaceae)
Gentis: Erškėtis
( Rosa)
Rūšis: Paprastasis erškėtis
( Rosa canina)

Album was created 6 years 10 months ago and modified 6 years 10 months ago
    • No comments
    • 0 views
    • 0 visitors
    • 6 files
 
paprastoji kiaulpienė

Kiaulpienė (lot. Taraxacum, angl. Dandelion, vok. Löwenzahn) – astriečių (Asterales) eilės astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis.
Genties pavadinimas iš graikų kalbos taraxis – nerimas, pilvo skausmas ir aksomai – gydau) Matyt, jis buvo vartotas vaistams nuo pilvo skausmų.
Daugiametis žiedinis augalas su pieniškomis sultimis. Dauguma rūšių žydi pavasarį ir vasaros pradžioje. Vaisiai išauga su pastoviais, rūšiai būdingais požymiais. Tačiau, tie patys augalai, pražydę antrą kartą (vasarą arba rudenį), išaugina kitokius vaisius, neturinčius kai kurių tai rūšiai būdingų požymių.
Daugelis rūšių yra ganyklų, vejų, parkų, sodų, laukų ir pievų piktžolės.
Genties sistematika paini. Priskaičiuojama iki 2000 smulkių rūšių. Lietuvoje auga 3 rūšys:
Raudonvaisė kiaulpienė (Taraxacum erythrospermum)
Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) Pav.
Švedinė kiaulpienė (Taraxacum suecicum)
Vienas iš geriausių medingųjų augalų, teikiantis daug nektaro ir žiedadulkių.

Album was created 7 years 1 month ago and modified 6 years 9 months ago
    • No comments
    • 1 views
    • 1 visitors
    • 5 files
 
rugiagėlė

Rugiagėlė (lot. Centaurea cyanus, angl. Cornflower, vok. Kornblume) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalas, priklausantisbajorių (Centrauirea) genčiai. Lietuvoje dar vadinama vasilka, vosilke.
Vienametis ar dvimetis plaukuotas augalas, 20-75 cm aukščio. Stiebas šakotas, briaunotas. Lapai pailgi, į pamatą siaurėjantys, kiek pilkšvi, apaugę prigulusiais ir pasišiaušusiais plaukeliais. Dauginasi sėklomis. Žiedai mėlyniausi iš visų mums pažįstamų žiedų (tiesa, retkarčiais pasitaiko baltų ar rausvų). To paties graižo žiedai skirtingi. Išorinio rato žiedai stambūs, piltuvėlio pavidalo, belyčiai, jų paskirtis – vilioti vabzdžius, o graižo viduryje žiedai siauri, vamzdiški, dvilyčiai, jie brandina vaisius. Visus šiuos mėlynus žiedelius apgaubia žalia pailga skraistė.
Žieduose yra nektaro, juos lanko ir apdulkina bitės bei kamanės. Vaisiukai apaugę šiurkščiais plaukeliais, turi neilgus skristukus, juos platina vėjas ir gyvūnai, o dažniausiai patenka į dirvą su javų grūdais.
Rugiagėlė žinoma kaip rugių piktžolė, stelbianti kultūrą. Tačiau kaip medingas ir vaistinis augalas ji yra naudinga, turi šlapimą varančių savybių. Lotynišką vardą augalui suteikęs išmintingasis kentauras Chironas, gydęs žaizdas jo žiedų nuoviru. Žiedai dažo mėlyna spalva verpalus, audinius ir parfumerijos gaminius. Dekoratyvus augalas. Giminingos rūšys auginamos darželiuose ir parkuose.
Auga javų pasėliuose, daugiausia žiemkenčiuose, dirvonuose, rečiau kitose laukų kultūrose ir pakelėse, mėgsta lengvas dirvas.
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
( Asteridae)
Šeima: Astriniai
( Asteraceae)
Gentis: Bajorė
( Centaurea)
Rūšis: Rugiagėlė
( Centaurea cyanus)

Album was created 7 years ago and modified 7 years ago
    • No comments
    • 0 views
    • 0 visitors
    • 9 files
 
varnalėša

Varnalėša (lot. Arctium, angl. Burdock, vok. Kletten) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. Lietuvoje dar vadinama kibiais. Tai dvimečiai augalai su šakotais stiebais ir ištisiniais tamsiai žaliais iki 45 cm dydžiolapais. Graižai rutuliški, daugiažiedžiai, susitelkę kekėse. Skraistlapių viršūnės kabliškai užsilenkusios.
Gentyje apie 10 rūšių, kilusių Viduržemio pajūryje ir vėliau išplitusių Eurazijoje. Lietuvoje auga 4 savaiminės rūšys:
* Didžioji varnalėša (Arctium lappa)
* Mažoji varnalėša (Arctium minus)
* Miškinė varnalėša (Arctium nemorosum). Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
* Paprastoji varnalėša (Arctium tomentosum).
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
( Asteridae)
Šeima: Astriniai
( Asteraceae)
Gentis: Varnalėša
( Arctium)

Album was created 7 years ago and modified 7 years ago
    • No comments
    • 0 views
    • 0 visitors
    • 6 files