Sin. Echinocactus anisitsii Schumann 1900
Echinocactus damsii Schumann 1903
Gymnocalycium damsii (Schumann) Br. & R. 1922
Gymnocalycium gentis pirmą kartą aprašyta 1845 m. Luiso Pfaiferio (Pfeiffer, Louis). Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio (gymnos)- nuogas ir lotyniško žodžio (calicis)- taurė, kas susiję su genties kaktusų žiedų sandara, t.y. dygliukų ir pūkelių nebuvimu ant žiedo vamzdelio ir taurelės.
Rūšis pavadinta profesoriaus ir augalų kolekcininko J. Daniel Anisits garbei. Tai auginimo sunkumų neturintis augalas. Vasarą laistymas reguliarus, retkarčiais patręšiant daugiau kalio turinčiomis trąšomis ir laikant lengvame pavėsyje, nes nuo per kaitrios saulės gali nudegti stiebas arba nustoti augti, ypač vidurdienio kaitrios saulės. Žemės mišinys turi būti derlingas su žemu PH. Kaip priedų į mišinį negalima įmaišyti kalkakmenių, nes nuo jų kaktusas nebeauga. Toleruoja šaltą, bet ne visai sausą žiemojimą. Retkarčiais substratą galima sudrėkinti prieš tai kaktusą įnešus į šiltesnę patalpą. Užauga kaktusas iki 10 cm. aukščio ir 8 cm. skersmens. Žiedai nuo baltos iki rožinės spalvos, taurės formos, iki 4 cm. ilgio. Gamtoje auga Brazilijoje, Bolivijoje ir Paragvajuje.

Sin. Echinocactus baldianum Speg. 1905
Echinocactus sanguiniflorus Werd. 1932
Gymnocalycium sanguiniflorum Werd. 1936
Gymnocalycium gentis pirmą kartą aprašyta 1845 m. Luiso Pfaiferio (Pfeiffer, Louis). Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio (gymnos)- nuogas ir lotyniško žodžio (calicis)- taurė, kas susiję su genties kaktusų žiedų sandara, t.y. dygliukų ir pūkelių nebuvimu ant žiedo vamzdelio ir taurelės.
Rūšis pavadinta italų botaniko K. Spegacinio (C.Spegazzini) padėjėjo, Baldžio (Baldi) garbei. Užauga iki 10 cm. aukščio ir 6-7 cm. skersmens. Auginimas paprastas. Žemės mišinys turi būti purus, gerai pralaidus vandeniui ir kurio sudėtyje turėtų būti nemažas kiekis upės smėlio. Vegetacijos metu, mėgsta saulėkaitą ir tuo pačiu gausų laistymą, bet vėsesnėmis vasaros dienomis neperlaistyti. Pavasarį išnešus į lauką, palaipsniui pratinamas prie tiesioginių saulės spindulių, nes lengvai nudega. Žiemoti gali prie temperatūros, artimos 0 laipsnių, bet būtinai sausai, kadangi yra kalnų augalas - 1000-1200 m virš jūros lygio. Po žiemojimo stiebas dažniausiai pasidaro minkštas ir susiraukšlėjęs, bet po kelių pavasarinių laistymų atgauna pradinę formą. Žiedų spalva nuo rožinės, ryškiai raudonos iki avietinės. Žiedo ilgis ir skersmuo 3-5 cm. Gamtoje paplytęs Argentinos Katamarkos provincijoje.

Sin. Echinocactus pflanzii Vaup.1923
Gymnocalycium lagunillasense Card.1958;
Gymnocalycium marquezii Cárdenas1958;
Gymnocalycium milaresii Cárdenas1966;
Gymnocalycium pflanzii var. milaresii Cárdenas) Donald 1971;
Gymnocalycium izozogsii Cárdenas1966;
Gymnocalycium pflanzii var. izozogsii (Cárdenas) Donald 1971
Gymnocalycium gentis pirmą kartą aprašyta 1845 m. Luiso Pfaiferio (Pfeiffer, Louis). Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio (gymnos)- nuogas ir lotyniško žodžio (calicis)- taurė, kas susiję su genties kaktusų žiedų sandara, t.y. dygliukų ir pūkelių nebuvimu ant žiedo vamzdelio ir taurelės.
Rūšis pavadinta vienos iš Bolivijos srities konsulo K. Pflanco (Karl Pflanz) garbei, kur jis ir rado šį taksoną. Užauga iki 30 cm. skersmens. Tai lengvai auginamas kaktusas. Reikalingas trąšus žemės mišinys (pageidautina be klinčių priedo), gerai pralaidus vandeniui. Pavasarį išnešus į lauką, saugoti nuo nudegimo. Vasarą mėgsta šviesią vietą, bet karštomis dienomis saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Laistymas reguliarus vasarą, žiemą laikomas sausai prie 5-10 laipsnių šilumos. Ši rūšis yra lengvai prisitaikanti ir retai serga sporinėmis ligomis. Žiedų spalva balta su rausvomis žiotimis. Žiedo ilgis ir plotis- apie 5 cm. Gamtoje auga šiaurinėse Argentinos provincijose Saltoje ir Žužujuje, o taip pat pietryčių Bolivijoje ir šiaurės vakarų Paragvajuje.

Sin. Echinocactus quehlianus F. Haage ex Quehl 1899;
Gymnocalycium quehlianum v. albispinum Bozs.;
Gymnocalycium quehlianum v. caespitosum Fric & Krzgr.
Gymnocalycium gentis pirmą kartą aprašyta 1845 m. Luiso Pfaiferio (Pfeiffer, Louis). Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio (gymnos)- nuogas ir lotyniško žodžio (calicis)- taurė, kas susiję su genties kaktusų žiedų sandara, t.y. dygliukų ir pūkelių nebuvimu ant žiedo vamzdelio ir taurelės.
Rūšis pavadinta vokiečių botaniko Leopoldo Kuelio (Leopold Quehl) garbei. Užaugusio kaktuso stiebas rutuliškas, kiek suplotas, 4 ir daugiau centimetrų aukščio ir 10-15 cm. skersmens. Auga lėtai. Mėgsta žiemoti šaltai. Taip peržiemojęs žydi nuo pavasario iki rudens. Žiedai balti su rausvomis žiotymis, iki 6 cm. ilgio. Gamtoje auga Argentinoje, Kordobos provincijoje.

Iš gymnocalycium mihanovichii atrankos būdu buvo išvesta keletas spalvinių veislių, tai yra anomalinių spalvinių formų, iš kurių žinomiausias yra „Hibotan“. Spalvoti augalai neturi chlorofilo, todėl stokoja gyvybinių funkcijų ir gali išgyventi tik kaip įskiepiai į žalius augalus, iš kurių gauna maitinimą. Tai dažniausiai būna kserofitinis hylocereus genties augalas. Šie „Hibotan“veislės augalai žydi rožinės spalvos žiedais, bet norint, kad žydėtų, reikia šalto ir sauso žiemojimo. Kadangi hylocereus prisitaikęs prie karštų ir sausų sąlygų, todėl blogai pakelia šaltą žiemojimą. Geriausia išeitis, perskiepyti į šalčiui atsparius Myrtillocactus geometrizans, arba į bet kurį Trichocereus genties kaktusą. Skiepyti reikia 1 cm dydžio atžalas, kurių užauga gana daug.

Sin. Echinocactus mihanovichii Frič ex Gürke 1905
Gymnocalycium gentis pirmą kartą aprašyta 1845 m. Luiso Pfaiferio (Pfeiffer, Louis). Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio (gymnos)- nuogas ir lotyniško žodžio (calicis)- taurė, kas susiję su genties kaktusų žiedų sandara, t.y. dygliukų ir pūkelių nebuvimu ant žiedo vamzdelio ir taurelės.
Rūšis pavadinta laivo savininko iš Jugoslavijos N. Michanovičio (Michanovič, Nikolas) vardu, kuris tiekdavo augalus žinomam kaktusų mėgėjui ir žinovui, čekui A. Fričui (Frič, Alberto Vojtech). Ši rūšis turi neįprastai daug varietetų. Daug jų išvesta selekcijos būdu, bet daug atrasta ir gamtoje. Skiriasi ne tik žiedų, bet ir epidermio spalva.