Mes projekte Lenkijoje „Together in forests and meadows“

Mūsų kelionė į nevyriausybinės visuomeninės organizacijos (NVO) „Krantas“ ir partnerių projektą Lenkijoje, prasidėjo rugpjūčio 1-osios naktį, kai nedidelė 7-ių entuziastingai nusiteikusių jaunų žmonių grupė pajudėjo autobusu iš Lietuvos. Kelias laukė ilgas, iki pat Varšuvos, tad teko pasikaustyti ištverme, apsikamšyti minkštomis pagalvėlėmis ir priprasti prie neįprastų miego sąlygų. Nepaisant kokybiško miego stokos, 5 valandą ryto Varšuvos traukinių stotyje surengėme „pikniką“ ir laukdami traukinio į Krokuvą, dalijomės energija bei gera nuotaika. Atvykus traukiniui, visi susėdome į jaukų traukinio vagoną, skriejome laukais ir kloniais aptarinėdami projekto eigą, o grupės vadovė Gintarė papasakojo apie Europos Sąjungos finansuojamus jaunimo projektus. Buvome nustebinti, jog didžioji dalis išlaidų finansuojamos organizatorių, o dalyviai patogiai apgyvendinami, aprūpinami maistu, pramogomis. Nespėję baigti išsiplėtojusios diskusijos, pastebėjome, kad pasiekėme kelionės tikslą, kur mūsų laukė draugiškas lenkų grupės lyderis Andrew, vėliau nuvežęs mus į patį jaukiausią jaunimo viešbutį ’’Hostel Yellow’’. Šiek tiek pasistiprinę ir „okupavę“ minkščiausias lovas laukėme likusių projekto dalyvių iš Švedijos, Prancūzijos ir Lenkijos.
Kitos dienos rytą visi kartu sėdome į autobusą ir išriedėjome į Lenkijos pietus, kur horizonte švysčiojo kalnai, stebino didžiuliai miškų masyvai ir žmogaus mažai paliestos vietos. Lydėjo gera nuotaika, o pakeliui driekėsi siauri vingiuoti takeliai miško tankmėje, kur autobuso vairuotojas dažnai stabtelėdavo pagalvoti, ar neatsiras keblumų pravažiuoti. Sykį sustojus, vairuotojas pareiškė: ''Viskas, toliau jau nebepravažiuosime, teks eiti iki vietos pėsčiomis''. Paaiškėjus, jog iki miško namelio tėra pora šimtų metrų, nurimom - toli eiti neteks. Deja, pirmasis įspūdis daugumai mūsų buvo neigiamas - namuko savininkas buvo piktas, mėgstantis puikuotis ir visus šokiruoti savo ginklų kolekcija. Dalyviai jam iš karto atrado vardą – Ninzė. Tad nuo pirmos dienos jautėmės šiek tiek nesaugūs ir dėl to tapome susikaustę. Nepaisant šios situacijos, nuveikėme daug: žaidėme dažasvydį, dalyvavome naktiniame žygyje, mokėmės įvairių žaidimų, persirengę įvairiais personažais kovojom vieni prieš kitus, atlikinėjome sudėtingas misijas miškų glūdumoje ir sykį net pabuvojome vandens atrakcionų parke.
Po keleto dienų vienbalsiai nutarėme, jog norėtume persikelti į kitą vietą. Mūsų prašymas buvo išpildytas ir netrukus keliavome pėsčiomis per kalnus ir miškus į (kaip vėliau paaiškėjo) mūsų svajonių stovyklavietę. Maždaug po 4 valandų varginančio žygio supratome, jog eiti buvo verta- pirmiausia pavalgėme restorane, po to mūsų laukė dušai su šiltu vandeniu, didžiulis lauko baseinas, jaukūs keturviečiai namukai, sporto aikštė ir galimybė pasikarstyti medžių viršūnėmis naudojantis profesionalia alpinizmo įranga. Visi dalyviai buvo entuziastingi, veiduose tviskėjo plačios šypsenos. Kiekvieną dieną praleisdavome vis linksmiau ir produktyviau. Dienos pabaigoje organizuodavome tautinius vakarus: kiekvienos šalies atstovai turėdavo surengti pasirodymą, pristatydami savo valstybę, supažindindami su kultūra ir tradicijomis. Pamažu suartėjome, deja, paskutinis oficialusis vakaras artėjo nenumaldomai. Aplankė paradoksalios nuotaikos - nenorėjome išsiskirti ir baigti projekto, tačiau tuo pačiu nedavė ramybės smalsumas ir viltis, kad paskutinis vakaras bus įspūdingas ir kupinas nuotykių, tad patys to nesuvokdami, jo laukėme.
Paskutinę dieną stengėmės praleisti visi kartu - aptarėme projekto privalumus ir trūkumus, apsikeitėme kontaktiniais duomenimis ir žaidėme nuotaikingus žaidimus. Kuo gardžiausiai pavakarieniavę, šokome diskotekoje, leidome dangaus žibintus, dainavome, dalyvavome lenkiškų kremo tortų mūšyje ir triukšmavome iki pat ryto.
9 valandą atvažiavo autobusas, kuriuo išvažiavome į Krokuvą praleisti paskutines akimirkas kartu ir išlydėti projekto dalyvių iš Prancūzijos. Po dar vienos dienos praleistos Krokuvoje, sėdome į traukinį ir patraukėme į Varšuvą, iš kurios turėjome vykti į Lietuvą. Deja, kaip ir dažnai kelionėse atsitinka, iškilo nenumatytų sunkumų. Įsėdus į traukinį, po poros šimtų metrų, sustojome. Buvo pranešta, kad kol kas negalime tęsti kelionės dėl atsiradusios kliūties ant traukinio bėgių. Po pusvalandžio įkaitusiuose vagonuose, vėl pajudėjome. Tačiau susirūpinome, ar nepavėluosime į autobusą, kuris turėjo mus vežti iš Varšuvos į Lietuvą. Giliai širdyje tikintis, kad taip neatsitiks, arba kad autobuso vairuotojas lukterės, buvome nuliūdinti. Autobusas išvažiavo be mūsų, nors atrodė, kad pavėlavom ne tiek ir daug- vos 5 minutes. Buvome šokiruoti, o kitų autobusų kompanijų vairuotojai iš Lietuvos tik juokėsi iš mūsų beviltiškos situacijos ir siūlė savo paslaugas. Nematydami kitos išeities, sumokėjome po 50 litų ir vėl susigrąžinome viltį grįžti Lietuvon ir pagaliau pamatyti mūsų laukiančius tėvelius.
Tuo ir baigėsi mūsų kelionė, kai Kaune (Lietuvos širdyje) „atsibučiavome“ su projekto dalyviais iš Lietuvos ir išsiskirstėme „į keturias puses“, linkėdami vieni kitiems sėkmės ir tikėdamiesi netolimoje ateityje pasimatyti panašiame jaunimo projekte.
Dėkojame NVO „Krantas“ už suteiktą galimybę išgyventi jaunimo mainų patirtį bei ES programai „Veiklus jaunimas“ už finansinę paramą tokių tarpkultūrinių susitikimų organizavimui.

Parengė Jonas Jakūnas.

E.T.N.A.- Experiencing-Together-Nature&Adventures

Galimybę dalyvauti viename iš projektų turėjo grupelė jaunuolių iš Plungės. Tai NVO „Krantas“ ir jaunimo klubo „Pakopa“ nariai bei jauni žmonės iš Prancūzijos, Lenkijos ir Čekijos . Dar vasario mėnesį Prancūzijos Reimso miesto Vaikų ir jaunimo užimtumo centro „Maison de quartier Croix Rouge“ vadovai pasiūlė tapti partneriais projekte „Jaunimo solidarumas prieš skurdą ir socialinę atskirtį“ („Les nouvelles solidarités et l’invesstisement des jeunes ). Šis centras padeda integruotis į visuomenę imigrantų vaikams. Imigracija Prancūzijoje yra labai skausminga tema. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo didelė imigracija iš trečiojo pasaulio šalių, ypač daug žmonių atvyko iš buvusių Prancūzijos kolonijų. Teigiama, kad valstybėje gyvena apie 6 milijonai šiaurės afrikiečių, iš kurių apie 5 milijonai yra musulmonai.
Plungiškiams teko šiek tiek pajausti, kuo alsuoja Prancūzija. Galėjome pamatyti, paragauti, pažinti ir prisiliesti prie šalies ir jos sostinės Paryžiaus, kuri ir toliau išlaiko mados, maisto gurmanų ir meno Europos sostinės reputaciją, tačiau teko išgirsti ir apie kitokią Prancūziją – stebinančią socialiniu gyventojų susipriešinimu, didele emigrantų bedarbyste, skurdu.
Jau pirmąją projekto dieną teko dirbti dideliame prekybos centre. Akcijos metu jaunuoliai maloniai prašė vietinių gyventojų paaukoti pinigų, kurie po to buvo perduoti skurdžiai gyvenančioms jaunoms šeimoms. Panaši akcija yra vykdoma ir Lietuvoje, tai „Maisto bankas“. Tik šios akcijos metu yra aukojami ne pinigai, bet maistas.
Kitomis dienomis visi projekto dalyviai privalėjo turiningai užimti į centrą ateinančius vaikus, kurių amžius nuo 6 iki 12 metų. Kiekvienos šalies atstovai su vaikais žaidė savo tautinius žaidimus, mokė šokių, piešė, sportavo, lankstė iš popieriaus įvairias figūrėles. Netoli Vaikų ir jaunimo užimtumo centro yra įrengtas sezoninis pramogų centras, kuriame su vietiniais vaikais puikiai praleidome laiką – žaidėme futbolą, tinklinį, stalo žaidimus, karstėmės alpinizmo sienele. Vieną pusdienį, kartu su savo mažaisiais draugais, dalyvavome žaidime „Pažink Reimsą“, kurio metu, pasiskirstę į komandas ir gavę fotografijas, turėjom kuo greičiau surasti realius žymiausius miesto objektus.
Projekto koordinatorius Slimane Hamdi puikiai suplanavo ir mūsų laisvalaikį. Didžiausią įspūdį visiems paliko Paryžius! Matėme galingąjį Eifelio bokštą, Triumfo arką, Paryžiaus katedrą, lankėmės Luvre, generolo Šarlio de Golio aikštėje, vaikščiojom Eliziejaus laukais, Senos pakrantėmis.
Reimsas - miestas Šampanės – Ardėnų regione, o tai reiškia, kad čia yra šampano gamybos centras.
Projekto dalyviams teko lankytis Reimso šampano muziejuje ir rūsiuose. Čia labai daug sužinojome apie šampano gamybos subtilybes. Viduramžiais šampanas buvo mėgiamas visoje Europoje. Jis buvo neatsiejama Prancūzijos karalių karūnavimo Reimse dalis.
Liepos 14 diena – Nacionalinė šventė (“La Fete Nationale”), taip vadinama Bastilijos diena. Tą dieną pagerbiama Didžioji prancūzų revoliucija, per kurią 1789 metų liepos 14 dieną sukilėliai užėmė visų nekenčiamą kalėjimą. Šios dienos minėjime, kurį vainikavo įspūdingas muzikos, šviesos lazerių, fontanų šou ir galingi fejerverkai, teko dalyvauti ir projekto dalyviams.
Vakarais vyko nacionaliniai prancūzų, lenkų, lietuvių ir čekų prisistatymai, kurių metu kiekviena komanda pasakojo apie savo šalies istoriją, dainavo liaudies dainas, šoko šokius, žaidė žaidimus, patiekė nacionalinius patiekalus. Lietuviai savo šalį pristatė, suvaidindami spektaklį “Lietuviškos vestuvės”. “Vestuvių” dalyviai vaišinosi juoda duona, kastiniu, sūriu bei gira. Ypač visiems patiko tradicinis šakotis! Po to šokom “Blindos polką”, “Bulvinius blynus”, visi kartu traukėme “Pasėjau linelį ant pylimo” ir kitas dainas.
Paskutinę dieną patys gaminome pietus, kuriais dalinomės su Vaikų ir jaunimo užimtumo centro lanytojais bei vaišinomės patys. Teko paragauti tradicinės “baltos” mišrainės, čekiškų blynų su mėsa, lenkiškų koldūnų su barščiais ir prancūziško deserto.
Intensyviai ir turiningai praleistas laikas prabėgo kaip viena diena. Įvertindamas atliktą veiklą projekto metu, prancūzų komandos vadovas ir projekto koordinatorius S. Hamdi tarė: “Lietuvių komanda dalyvavo atsakingai ir išradingai. Kaip visada gerai”.
Lolita Vaitkevičienė
Jaunimo reikalų koordinatorė.

Projektas “Heroes” – tai tarptautiniai jaunimo mainai, vykę Turkijos mieste Bursoje 2010m. kovo 29 – balandžio 7 d. Šiuose mainuose dalyvavo jaunimas iš Prancūzijos, Slovėnijos, Estijos, Latvijos, Turkijos bei Lietuvos, kuriai atstovavo 6 NVO “Krantas” nariai: Dominykas, Laura, Raminta, Donata, Dora ir Eglė.

Pagrindinis šių mainų tikslas - ugdyti jaunimo toleranciją svetimoms kultūroms, gilesnį supratimą apie kitas šalis, jų istoriją bei papročius. Todėl visą savaitę jaunimas iš skirtingų Europos kampelių rinko ir ruošė informaciją apie savo šalių herojus, labiausiai šalies kultūrą ir vertybes reprezentuojančius asmenis. Taip pat dalyviai turėjo galimybę iš arti susipažinti su musulmoniška kultūra, kasdien pabusdami gaudžiant minaretams, ragaudami turkiškos virtuvės skanėstų, klaidžiodami po garsiuosius prieskonių turgus bei bendraudami su vietiniais.
Projekto baigiamojo renginio metu dalyviai kūrybiškai pristatė savo šalių herojus, surengdami nedidelius vaidinimus ar kitokius pasirodymus. Buvo pasirinkta įvairių asmenybių: nuo galingojo Osmanų imperijos valdovo Osman Gazi iki latvių supermeno - Pigman’o. Lietuvių grupė išsirinko pristatyti tris skirtingas kultūros sritis atstovaujančius žmones: A. Mamontovą, V. Povilionienę bei A. Sabonį. O pristatymo metu kartu su draugais turkais pademonstravo folklorinius lietuvių šokius.

“Come closer – it’s ART” – aštuonios dienos arčiau meno, arčiau žmonių.
Lietuva + Ispanija + Estija + Italija + Austrija
8 dienas 32 jauni žmonės, projekto dalyviai, gilinosi į kultūros, meno ir antidiskriminacijos temas - taikydami meno ir tarpkultūrinio ugdymo metodus siekė pažinti ir suprasti žmonių, skirtingų tam tikrais atžvilgiais, santykius, jų gyvenimo būdą, vertybes, kultūrą, skatino toleranciją ir solidarumą, pagarbą žmogaus teisėms, ieškojo būdų kaip kovoti su diskriminacija ir kurti kitokią – tolerantiškesnę ir jautresnę Europą. Apsistoję gražioje Platelių vietoje, Jachtklube, dirbdami drauge gilinomės į aktualias temas, savo nuomonę, požiūrį ir sprendimus pateikdami piešinių, skluptūros, vaidybos ar net šokio forma, tokiu būdu prisiliesdami prie meno ir geriau pažindami vienas kitą. Šioje ekspozicijoje pamatysite nuotraukų iš įvairių projekto metu vykusių užsiėminų. Pavyzdžiui: grupės formavimo žaidimų, vaidinimo scenų kūrimo, skulptūrų iš neįpratų medžiagų kūrimo, šokio pamokų. Mes ne tik įtemtai dirbome, bet ir turėjome pramogų. Žaidėme dažasvydį, rengėme tarpkultūrinį vakarą ir Havajų vakarėlį. Visi kartu aplankėme Lietuvos sostinę Vilnių, kur ir atsisveikinome su projekto dalyviais. :) but it's not the end :)

Stovykla su neįgalaisiais Suomijoje. Projekte dalyvavo 5 NVO "Krantas" nariai

Jaunimo mainų projektas Bulgarijoje, kuriame dalyvavo šešios NVO "Krantas" atstovės: Erika Rimkevičiūtė, Eglė Šlimaitė, Raminta Bartkutė, Sandra Kubiliūtė, Roberta Kazlauskaitė ir Gintarė Gedrimaitė.

Nuotraukos iš dvišalio tarptautinio projekto "Apsaugota aplinka - laimingas TU!" su Sevilijos skautų organizacija "Rutas en Accion" Lietuvoje. Projekto metu gilinomės į aplinkosaugos bei sporto temasir tai darydami kartu patyrėme smagių akimirkų, žvilgtelėkite ir Jūs!:)

Čia pamatysite smagius "Kranto" ir Sevilijos skautų "Rutas en accion" nuotykius Pietiniame Ispanijos regione - Andalūzijoje. Kartu įgyvendinome tarptautinį jaunimo mainų projektą, kuriame gilinomės į socialinės atskirties bei laisvalaikio praleidimo temas.
Plačiau skaitykite :
http://www.krantas.info/?id=open&nr=49&ln=LT
http://www.krantas.info/?id=open&nr=72&ln=LT

Straipsni apie siuos jaunimo mainus rasite NVO "Krantas" svetaineje:
http://www.krantas.info/?id=open&nr=33&ln=LT

Daugiašaliai jaunimo mainai su Rytų Europos kaimyninėmis šalimis „Rusijos veidai: nuo Sankt Peterburgo iki Maskvos“ (“Faces of Russia: from Sankt-Peterburg to Moscow”) Sankt Peterburgas/Maskva, Rusija.